Taip. Didėjant kūno riebalų masei, didėja ir tikimybė susirgti tam tikrais vėžiniais susirgimais: storosios žarnos (gaubtinės ir tiesiosios žarnos), inkstų, stemplės, kasos ir tulžies pūslės vėžiu, o moterims – dar ir krūties (pomenopauzinio amžiaus moterims), gimdos gleivinės (endometriumo) ir kiaušidžių vėžiu.
Tikėtina, kad pernelyg didelė kūno riebalų masė didina vėžio riziką skatindama uždegimą ir didindama keleto augimo faktorių ir hormonų, kurie savo ruožtu skatina vėžinių ląstelių augimą, kiekį.
Nors nutukusiems žmonėms ši rizika yra didžiausia (pvz., antsvorį turintiems žmonėms kyla 15 proc. didesnė kolorektalinio vėžio rizika, o nutukusiems žmonėms, kurių kūno masės indeksas (KMI) yra didesnis nei 30 kg/m2, ši rizika yra 32 proc. didesnė), rizika nuosekliai didėja, didėjant žmogaus kūno riebalų masei. Todėl rekomenduojama siekti, kad sveikatai palankaus dydžio intervalo reikšmė būtų kuo mažesnė. Akivaizdu, kad skirtingų žmonių ši reikšmė bus skirtinga ir priklausys nuo žmogaus sudėjimo, taigi liekno sudėjimo žmogus gali siekti mažesnės sveikatai palankaus dydžio intervalo reikšmės, o kresnesnio kūno sudėjimo – intervalo vidurio ar viršutinės intervalo reikšmės.
Kai kurie ypač raumeningi žmonės, nors jų kūno riebalų masė ir nėra per didelė, gali pamatyti, kad jų KMI atitinka antsvorį turinčių ar net nutukusių žmonių KMI. Vis dėlto didžiosios daugumos į šias kategorijas patekusių žmonių kūno riebalų masė yra per didelė.