Apskaičiuota, kad žmonėms, kurie būna vidutiniškai fiziškai aktyvūs ne mažiau kaip 30 minučių per parą (arba ne mažiau kaip 150 minučių per savaitę), kyla maždaug 4 proc. mažesnė vėžio rizika, palyginti su žmonėmis, kurie juda mažiau (mažiau nei 15 minučių per parą). Paprastai tokie gyvenimo būdo veiksniai, kaip sveika mityba, normalus kūno svoris ir fizinis aktyvumas, visi kartu yra tų pačių žmonių gyvenimo dalis, todėl sunku atskirti, koks yra kiekvieno iš jų poveikis. Daugiausia naudos sveikatai teikia sveika gyvensena (daugiau informacijos apie sveikatai palankų kūno svorį, mitybą ir alkoholį).
- Kokių vėžinių susirgimų galima išvengti būnant fiziškai aktyviems?
- Kaip fizinis aktyvumas apsaugo nuo vėžio?
- Ar, be vėžio, fizinis aktyvumas mažina kitų ligų ar sveikatos sutrikimų riziką?
- Ką reiškia „fizinis aktyvumas“?
- Kiek man reikėtų judėti?
- Ar svarbu, kokia fizine veikla užsiimti?
- Kiek galima sumažinti riziką susirgti vėžiu būnant fiziškai aktyviems?
- Kaip tapti labiau fiziškai aktyviems?
- Man diagnozuotas vėžys. Ar didesnis fizinis aktyvumas man bus naudingas?
- Ką reikėtų žinoti apie sėdint praleidžiamą laiką?