Apskritai kalbant, kuo daugiau laiko praleisite judėdamas (-a), tuo geriau. Kuo dažniau užsiimkite nedidelio intensyvumo fizine veikla (pvz., stovėkite, vaikščiokite, nedideliu greičiu minkite dviratį, mankštinkitės, lipkite laiptais, darykite namų ruošos darbus ir užsiimkite laisvalaikio sporto šakomis, pvz., žaiskite stalo tenisą ar golfą. Net jei po keletą kartų per parą būnate tik trumpai fiziškai aktyvūs, tai yra naudinga jūsų sveikatai. Taip pat stenkitės kuo mažiau laiko praleisti be fizinės veiklos, pvz., sėdėdami ar žiūrėdami televizorių. Stengdamiesi kuo mažiau laiko praleisti sėdėdami, galite padėti sau apsisaugoti nuo vėžio rizikos, nes tai neleis jūsų svoriui didėti.

Be to, labai naudingo poveikio sveikatai galima tikėtis bent 150 minučių per savaitę užsiimant vidutinio intensyvumo fizine veikla arba 75 minutes per savaitę užsiimant didelio intensyvumo fizine veikla, taip pat atitinkamai derinant vidutinio ir didelio intensyvumo fizinę veiklą, jei tai įmanoma. Vidutinio ir didelio intensyvumo fizinė veikla – tai ištvermės pratimai su svoriais, pratimai su pasipriešinimu (t. y. fiziniai pratimai) ir didelio intensyvumo aerobikos pratimai. Jeigu nesate tikri, ar jums galima užsiimti vidutinio ar didelio intensyvumo fizine veikla, klauskite savo gydytojo. Rekomenduojamą fizinio aktyvumo laiką per savaitę galima suskirstyti į trumpas sesijas arba tam galima skirti vieną ilgesnį laiką.

Vaikai ir jaunimas vidutiniškai arba labai intensyvia fizine veikla turėtų užsiimti iš viso ne mažiau kaip 60 minučių per parą. Kad pasiektų šį 60 minučių per parą tikslą, jie gali dalyvauti tokioje veikloje trumpesnį laiką po kelis kartus per parą (pvz., 2 kartus po 30 minučių).