Iš esmės taip. Europos Sąjungoje įdiegtos svarbios intervencinės priemonės, kuriomis kontroliuojamos aplinkoje esančios vėžį sukeliančios cheminės medžiagos. Pavyzdžiui, smarkiai sumažėjo dioksinų kiekiai aplinkoje, įskaitant maisto produktus, o dėl to – ir žmonių organizmuose. Europos Sąjungos valstybėse narėse buvo uždrausta naudoti visų formų asbestą (Direktyva 1999/77/EB nuo 2005 m. sausio 1 d. buvo uždrausti visi asbesto panaudojimo būdai, o Direktyva 2003/18/EB uždraustas asbesto išgavimas ir asbesto gaminių gamyba bei perdirbimas).

Vis dėlto Europos Sąjungos šalyse optimaliai kontroliuojami ne visi poveikį turintys veiksniai. Nors oro taršos lygis didžiuosiuose Europos miestuose yra gerokai mažesnis nei 7-ajame ar 8-ajame dešimtmetyje, nuolat peržiūrima galimybė nustatyti dar griežtesnes apsaugos ribas. Nuolat kuriamos naujos technologijos, kaip antai dirbtinės nanodalelės, bet, nors naujų technologijų naudojimas reglamentuojamas remiantis turimomis žiniomis, vis tiek galiausiai tenka ištirti jų keliamą vėžio riziką. Be to, naujos socialinės sąlygos gali turėti įtakos poveikį turintiems veiksniams, kurie anksčiau buvo geriau kontroliuojami. Galiausiai gali atsirasti naujų mokslinių įrodymų, kad poveikį turintys veiksniai, kurie anksčiau buvo laikomi saugiais, gali sukelti vėžį. Buvo įgyvendinta daug kontrolės priemonių ir teisės aktų, bet mums reikia nuolat peržiūrėti ir pritaikyti įrodymus bei rekomendacijas. Be to, reikia nuolat stebėti, kaip laikomasi teisės aktų. Pavyzdžiui, kai kuriose šalyse asbesto poveikis atliekant šalinimo, griovimo, techninio aptarnavimo ir priežiūros darbus tebėra problema.