Du dalykai suvokiami neteisingai, kai kalbama apie tai, kiek vėžinių susirgimų iš tiesų sukelia aplinkoje esančios cheminės medžiagos.

Pirma, didžiausia rizika kyla dėl kelerius metus trunkančio stipraus cheminės medžiagos poveikio, pvz., dėl su darbu susijusio cheminės medžiagos poveikio, kuris yra susijęs su vėžio rizika, o rizika, kurią lemia buvimas bendroje aplinkoje, kurioje yra ta pati cheminė medžiaga, daug mažesnė.

Antra, kalbant apie žmogų, rizika gali reikšti kai ką kita, nei kalbant apie visus gyventojus. Pavieniam žmogui kylanti palyginti nedidelė rizika, pvz., oro taršos ar antrinių dūmų sukeliamo plaučių vėžio rizika, gali lemti didelį vėžio atvejų skaičių tarp visų gyventojų – jeigu oro tarša ar antriniai dūmai veikia daug žmonių, o stiprus poveikis palyginti nedidelėje darbuotojų grupėje lems didelę vėžio riziką tarp paveiktų žmonių, bet vėžio atvejų skaičius tarp visų gyventojų bus nedidelis.