Paprastai gydytojai, kurie siunčia pacientus – ypač vaikus, kurie yra jautresni jonizuojančiosios spinduliuotės poveikiui, – diagnostinėms procedūromis, kurių metu naudojama spinduliuotė ( diagnostiniam rentgenui, kompiuterinei tomogramai (TK) arba izotopiniam tyrimui), ir tie, kurie tokias procedūras atlieka, žino, kad spinduliuotę reikia naudoti atsargiai. Paprastai su tokiomis procedūromis siejama vėžio rizika yra labai nedidelė, o kai procedūra atliekama pagrįstai, jos nauda yra didesnė už bet kokį galimą žalingą poveikį sveikatai. Vis dėlto procedūros, kurių metu naudojama jonizuojančioji spinduliuotė, turėtų būti atliekamos tik kai įtariama liga, bet netaikoma, pvz., įprastinio sveikatos patikrinimo tikslais.

Svarbu yra tai, kad šios procedūros atliekamos paciento labui ir kad šio tyrimo atsisakymas gali turėti labai sunkių pasekmių sveikatai ir dėl šios priežasties liga arba sužeidimas nediagnozuojamas arba diagnozė nustatoma vėliau nei reikėtų arba neteisingai. Vis dėlto, jeigu tokie tyrimai atliekami pakartotinai, pacientai turėtų nebijoti paprašyti savo gydytojo pažiūrėti, ar kiekvienas tyrimas yra mediciniškai pagrįstas, kad būtų išvengta nereikalingo rentgeno spindulių ar KT poveikio. Kartais būna alternatyvų, pvz., ultrasonografija arba tyrimas mažesnės apšvitos prietaisu, bet reikėtų pasitikėti gydytojo sprendimu, kokį tyrimą atlikti, kad būtų galima tinkamai nustatyti diagnozę.