Bet kokia jonizuojančiosios spinduliuotės dozė gali padidinti riziką kada nors gyvenime susirgti vėžiu, bet nedidelė spinduliuotės dozė tik šiek tiek padidina vėžio riziką. Tokios išvados pagrįstos duomenimis, gautais atlikus keletą tyrimų, kurių metu buvo atidžiai vertinami vėžio rodikliai didelėse žmonių, kuriems teko įvairaus dydžio apšvita, grupėse, įskaitant žmones, kurie išgyveno, kai ant Japonijos buvo numestos atominės bombos, žmones, kurie buvo veikiami spinduliuotės darbe, ir žmones, kurie ilgą laiką gyveno namuose, kuriuose buvo aukštas radono lygis.
- Kas yra spinduliuotė? Kokių rūšių spinduliuotė gali būti?
- Kas yra radonas? Kokį vėžį jis gali sukelti?
- Kaip sužinoti, kokia radono koncentracija veikia mane namuose?
- Kaip sumažinti didelę radono koncentraciją namuose, kad apsaugočiau save ir savo šeimą?
- Kaip sužinoti, kokia radono koncentracija veikia mane darbe? Kaip sumažinti radono koncentraciją darbe, jei tai yra būtina?
- Ar dėl radono poveikio rūkantiems ir anksčiau rūkusiem s asmenims kyla didesnė rizika?
- Be radono, kaip dar mane veikia jonizuojančioji spinduliuotė?
- Kokią vėžio riziką kelia jonizuojančioji spinduliuotė?
- Kokiais atvejais apsauga nuo jonizuojančiosios spinduliuotės yra būtina?
- Ar man reikėtų nerimauti dėl jonizuojančiosios spinduliuotės keliamos vėžio rizikos?
- Ar man reikėtų nerimauti dėl rentgeno spindulių keliamos vėžio rizikos?
- Ar nejonizuojančioji spinduliuotė, pvz., elektros perdavimo linijų kuriami elektromagnetiniai laukai, mikrobangų krosnelėse naudojamos mikrobangos ir radijo bangos, naudojamos belaidėse technologijose, kelia vėžio riziką?