Radonas yra natūralios Žemės plutoje glūdinčios radioaktyviosios dujos. Radonas yra dalis ilgos radioaktyviojo skilimo grandinės, prasidedančios nuo urano, kurio buvo ir yra uolienose ir dirvožemyje nuo tada, kai formavosi Žemė. Žmonės negali pajusti radono, nes jis neturi nei spalvos, nei kvapo, bet galima išmatuoti jo radioaktyvumą. Radono dujos patenka į namus iš žemės. Kai kuriuose namuose yra didelė radono koncentracija, ypač tuose, kurie pastatyti vietovėse, kur dirvožemyje ir uolienose yra daugiau natūralaus urano. Radono taip pat gali būti statybinėse medžiagose ir geriamajame vandenyje, bet dauguma atvejų jie sukelia daug mažesnę apšvitą nei iš žemės išskiriantis radonas.

Radonas yra dujos, bet jo radioaktyviojo skilimo produktai – ne, ir jie prilimpa prie ore esančių dulkių dalelių. Įkvėpus šių skilimo produktų, jų skleidžiama spinduliuotė gali pažeisti plaučius.

Radono poveikis didina riziką susirgti plaučių vėžiu. Kita rizikos dalis priklauso nuo radono koncentracijos ore, kuriuo kvėpuojame, ir nuo to, kiek laiko žmogus buvo veikiamas radono.