Mus visus veikia natūralios ir dirbtinės kilmės jonizuojančioji spinduliuotė. Konkrečiai jums tenkanti apšvita arba spinduliuotės dozė, kuri matuojama milizivertais (mSv) per metus, priklauso nuo to, kur gyvenate, kokį darbą dirbate, ką valgote ir geriate ir kokios medicininės procedūros jums buvo atliktos. Apskaičiuota, kad Europoje vidutiniam žmogui tenka 4 mSV apšvitos per metus. Dėl su gyvenimo būdu susijusių priežasčių daugeliui žmonių tenkanti apšvita yra gerokai didesnė ar mažesnė nei vidutinė.
Daugeliui iš mūsų vienintelės didžiausios apšvitos dozės, kuri vidutiniškai siekia 1–2 mSv per metus, šaltinis yra namuose esantis radonas, bet kiekviename name ir kiekvienoje vietoje ji gali gerokai skirtis. Žmogus negali lengvai kontroliuoti daugumos kitų natūralių spinduliuotės šaltinių, kaip antai kosminių spindulių ir nedidelio natūralaus maisto radioaktyvumo, bet paprastai jų skleidžiama apšvita nėra didelė (manoma, kad ji siekia iki 0,5 mSv per metus).
Europoje didžiausias dirbtinės apšvitos šaltinis yra medicininės procedūros, ypač skirtos sveikatos sutrikimams diagnozuoti (manoma, kad vidutiniškai jų skleidžiama apšvita siekia maždaug 1–2 mSv vienam piliečiui per metus, bet tai priklauso nuo to, ar jums buvo atliekamas bent vienas tyrimas ir kiek jų buvo atlikta). Medicinoje spinduliuotė naudojama tikslesnei diagnozei nustatyti (pvz., rentgeno nuotraukos daromos siekiant nustatyti ligos ar sužeidimo lokalizaciją ir skirti tinkamą gydymą) arba taikant gydymą (spindulinį vėžio gydymą), todėl ji naudojama paciento naudai, o pacientui tenkanti apšvita, atsižvelgiant į didelę naudą, paprastai yra priimtina.
Kitų dirbtinių apšvitos šaltinių, pvz., iš normaliai veikiančių atominių elektrinių į aplinką neišvengiamai patenkančių mažyčių kiekių radioaktyviosios medžiagos, skleidžiama apšvita yra palyginti labai nedidelė (gerokai mažesnė nei 0,01 mSv per metus, net ir gyvenant netoli tokių įrenginių). Kai kuriems darbuotojams, pvz., lėktuvų įgulų nariams, su branduoline energija dirbantiems žmonėms ir kai kuriems šachtininkams, jei jie dirba su radioaktyviosiomis medžiagos arba tose vietose, kur spinduliuotė yra didesnė, gali tekti didesnė apšvita, t. y. 1–10 mSv per metus.
Įvykus dviem didelėms avarijoms atominėse elektrinėse – 1986 m. Černobylio (Ukraina) ir 2011 m. Fukušimos (Japonija) Daiči atominėje elektrinėje – į aplinką pateko didelis radioaktyviosios medžiagos kiekis, kuris sukėlė didelę daugelio gyventojų apšvitą. Vis dėlto ne buvusiosios Sovietų sąjungos šalių gyventojams tekusi apšvita iš Černobylio elektrinės tik labai nedidele dalimi prisidėjo prie bendros apšvitos dozės, kuri tenka žmogui per visą gyvenimą, o Europos gyventojams tekusi apšvita iš Fukušimos elektrinės yra nereikšminga.