Ne. Tą nedidelę vidutiniams Europos gyventojams diagnozuojamų vėžio atvejų, kurie siejami su apšvita, dalį (galbūt 1–2 proc.) galima priskirti didžiausiems gyventojų apšvitos šaltiniams, būtent diagnostiniams medicininiams tyrimams ir natūralios foninės spinduliuotės šaltiniams, daugiausia radonui.
Kai kurie dirbtiniai spinduliuotės šaltiniai, kaip antai branduolinės energijos gamyba, branduolinių atliekų vežimas ir šalinimas arba avarijos su radioaktyviosiomis medžiagomis, vertinami kaip keliantys grėsmę ir pritraukia žiniasklaidos dėmesį. Didžiąja dauguma atvejų vykdant veiksmingą teisės aktuose nustatytą spinduliuotės ir radioaktyviųjų medžiagų kontrolę, priimant tinkamus klinikinius sprendimus gydymo įstaigose ir kartu skiriant pakankamai dėmesio radono lygiui patalpose, žmonėms tenkanti apšvita ir susijusi vėžio rizika gali būti labai maža. Pramoniniai spinduliuotės ir radioaktyvumo panaudojimo būdai reglamentuojami griežtais teisės aktais. Įprastomis darbo sąlygomis vidutinė visuomenės apšvita iš šių šaltinių yra labai nedidelė. Branduolinės energetikos objektuose, kuriuose laikomos radioaktyviosios medžiagos, turi būti patvirtintos saugos priemonės ir reagavimo į nelaimes planai, įskaitant netoliese gyvenančių žmonių informavimo ir apsaugos tvarką.
4 pav. Spinduliuotės šaltiniai.
Šaltinis: pritaikyta, gavus leidimą, iš ec.europa.eu/research/energy/euratom/index_en.cfm?pg=fission§ion=protection, prisijungta 2014 m. kovo 10 d.