Žemės paviršių pasiekiančių ultravioletinių (UV) saulės spindulių kiekis ir atitinkamai UV indeksas priklauso nuo kelių veiksnių, iš kurių svarbiausi – paros metas ir metų laikas.
Paprastai UV spinduliuotė yra stipriausia kelias valandas iki vidurdienio ir po jo, o ne tokia stipri anksti ryte ir vėlyvą popietę (vakare) (žr. 1 diagramą).
1 diagrama. Saulės intensyvumas skirtingu paros metu.
Šaltinis: spausdinama maloniai leidus Ameco Solar at solarexpert.com.
Vasarą nuo 11 iki 13 valandos gaunama maždaug 20–30 proc. visos paros UV spinduliuotės, o nuo 9 iki 15 valandos – 75 proc. (saulės, ne vietos laiku). Žemės paviršių pasiekiančios UV spinduliuotės sezoniniai skirtumai vidutinio klimato regionuose yra labai dideli, o arčiau pusiaujo – daug mažesni.
Kiti svarbūs veiksniai, turintys įtakos UV spinduliuotės stiprumui Žemės paviršiuje:
- geografinė platuma (metinės UV spinduliuotės dozės mažėja didėjant atstumui nuo pusiaujo);
- aukštis virš jūros lygio (apskritai, didėjant aukščiui virš jūros lygio, kas 300 metrų saulės šviesos deginamasis poveikis sustiprėja maždaug 4 proc.);
- paviršiaus (pvz., sniego, vandens) atspindžio geba (sniegas atspindi iki 85 proc. UV spinduliuotės, o vanduo – maždaug 5–10 proc.; atspindėti UV spinduliai gali pažeisti odą tiek pat, kiek tiesioginiai UV spinduliai);
- debesys (pro debesis prasiskverbusios Žemės paviršių pasiekiančios UV spinduliuotės sumažėjimas priklauso nuo debesų storio, tankio ir formos);
- oro tarša (kaip ir debesys, oro taršos sukeltas miestų smogas sumažina Žemės paviršių pasiekiančios UV spinduliuotės kiekį).