Natūralių pluoštinių mineralų, kurie šiuo metu arba praeityje buvo naudojami komerciškai dėl savo fizikinių ir cheminių savybių, grupė. Asbestas naudojamas pastatų izoliacijai ir kaip sudedamoji keleto gaminių, pvz., malksnų, vandentiekio vamzdžių, nedegaus audinio ugniai gesinti ir plastiko užpildų, dalis, taip pat kaip automobilių sankabos diskai ir stabdžių antdėklai, tarpikliai ir stabdžių trinkelės.
Pagrindinės asbesto formos yra chrizotilas (baltasis asbestas) ir krokidolitas (mėlynasis asbestas). Kitos asbesto formos – tai amozitas, antofilitas, tremolitas ir aktinolitas.

Asbesto poveikis pasireiškia įkvėpus asbesto pluoštelių:

• daugiausia iš užteršto oro darbo aplinkoje;
• didžiausias poveikis pasireiškia, kai asbestas maišomas su kitomis žaliavomis ir kai gaminiai, kuriuose yra asbesto, sausu būdu pjaustomi abrazyviniais įrankiais;
• asbesto taip pat gali patekti į žmogaus organizmą montuojant ir naudojant gaminius, kuriuose yra asbesto, ir atliekant transporto priemonių techninės priežiūros darbus;
• dar vienas galimas poveikio šaltinis – pluošteliai, kuriuos su asbestu dirbantys žmonės parsineša į namus ant savo drabužių.

Šiuo metu Europos Sąjungoje draudžiama naudoti asbestą, tačiau purių medžiagų, kuriose yra chrizotilo ir (arba) kitos rūšies asbesto, vis dar yra daugelyje pastatų ir jos tebekelia grėsmę kaip asbesto poveikio šaltiniai atliekant priežiūros, perplanavimo, šalinimo ir griovimo darbus. Chrizotilas taip pat naudojamas gaminant frikcines medžiagas, audinius ir kitais tikslais.