Taip. Antiretrovirusiniai (ARV) vaistai ŽIV infekuotiems žmonėms padeda išvengti maždaug dviejų trečdalių vėžinių susirgimų, ypač Kapoši sarkomos ir vienos rūšies limfmazgių vėžio (ne Hodžkino limfomos). Sergant kai kuriais vėžiniais susirgimais, pvz., gimdos kaklelio, išeinamosios angos ir plaučių vėžiu ar kitos rūšies limfmazgių vėžiu (Hodžkino limfoma), naudingas ARV vaistų poveikis ne toks akivaizdus. Nieko stebėtina, kad, pagerėjus išgyvenamumui, ŽIV infekuoti žmones dabar gyvena iki vyresnio amžiaus, o vėžiu dažniau serga net ir tie žmonės, kurie nėra užsikrėtę ŽIV. Todėl ŽIV infekuotiems žmonėms taip pat labai svarbu profilaktiškai tikrintis dėl vėžio.
- Kas yra žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV)?
- Kaip žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) susijęs su vėžiu?
- Ar man kyla rizika užsikrėsti žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV)?
- Kaip sumažinti žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcijos riziką?
- Ar man reikėtų pasidaryti žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) tyrimą?
- Jeigu pasidaryčiau tyrimą ir sužinočiau, kad užsikrėtęs (-usi) žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), ką man daryti?
- Jeigu man bus diagnozuota ŽIV infekcija ir taikomas gydymas, ar gydymas užkirs kelią su ŽIV susijusiems vėžiniams susirgimams?
- Jei man bus diagnozuota ŽIV infekcija ir taikomas gydymas, kokia papildoma gydymo nauda, ar gydymas saugus ir koks galimas šalutinis poveikis?
- Kur galėčiau gauti daugiau informacijos apie žmogaus imunodeficito virusą (ŽIV)?