Taip, jeigu jums iškilusi didesnė ŽIV rizika. Tokiu atveju turėtumėte pasitarti su savo sveikatos priežiūros specialistu, kad galėtumėte pasikonsultuoti, išsitirti dėl ŽIV ir, jei tyrimo rezultatas teigiamas, nedelsiant pradėti gydymą. Kai užsikrėtus ŽIV gydymas yra vilkinamas, didėja rizika užkrėsti savo lytinius partnerius, be to, suteikiama galimybė virusui plisti organizme ir žaloti sveikatą. Jeigu tyrimo rezultatas neigiamas, sveikatos priežiūros specialistas jus informuos, ar jums reikia atlikti pakartotinį tyrimą, atsižvelgiant į jums kylančią ŽIV riziką. Paprastai šiuo metu atliekami ŽIV tyrimai gali parodyti, ar žmogus užsikrėtęs šiuo virusu, praėjus ne daugiau kaip mėnesiui nuo užsikrėtimo. Tyrimams dažniausiai pakanka tik nedidelio kiekio kraujo ar seilių.
- Kas yra žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV)?
- Kaip žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) susijęs su vėžiu?
- Ar man kyla rizika užsikrėsti žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV)?
- Kaip sumažinti žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcijos riziką?
- Ar man reikėtų pasidaryti žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) tyrimą?
- Jeigu pasidaryčiau tyrimą ir sužinočiau, kad užsikrėtęs (-usi) žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), ką man daryti?
- Jeigu man bus diagnozuota ŽIV infekcija ir taikomas gydymas, ar gydymas užkirs kelią su ŽIV susijusiems vėžiniams susirgimams?
- Jei man bus diagnozuota ŽIV infekcija ir taikomas gydymas, kokia papildoma gydymo nauda, ar gydymas saugus ir koks galimas šalutinis poveikis?
- Kur galėčiau gauti daugiau informacijos apie žmogaus imunodeficito virusą (ŽIV)?