ŽIV infekuotiems žmonėms kyla didesnė rizika susirgti tam tikrais vėžiniais susirgimais, nes jų imuninė sistema yra susilpnėjusi ir jie tampa imlesni ligoms. Dažniausi su ŽIV infekcija siejami vėžiniai susirgimai yra Kapoši sarkoma (kraujagyslių vėžys) ir limfmazgių, gimdos kaklelio, gimdos, išeinamosios angos, plaučių, išorinių moters lyties organų, makšties, varpos ir kepenų vėžys. Taip pat padidėjusi lūpų, burnos ir gerklės vėžio bei tam tikrų odos vėžinių susirgimų rizika.
- Kas yra žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV)?
- Kaip žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) susijęs su vėžiu?
- Ar man kyla rizika užsikrėsti žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV)?
- Kaip sumažinti žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcijos riziką?
- Ar man reikėtų pasidaryti žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) tyrimą?
- Jeigu pasidaryčiau tyrimą ir sužinočiau, kad užsikrėtęs (-usi) žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), ką man daryti?
- Jeigu man bus diagnozuota ŽIV infekcija ir taikomas gydymas, ar gydymas užkirs kelią su ŽIV susijusiems vėžiniams susirgimams?
- Jei man bus diagnozuota ŽIV infekcija ir taikomas gydymas, kokia papildoma gydymo nauda, ar gydymas saugus ir koks galimas šalutinis poveikis?
- Kur galėčiau gauti daugiau informacijos apie žmogaus imunodeficito virusą (ŽIV)?