Storosios žarnos vėžys dar vadinamas gaubtinės žarnos, tiesiosios žarnos arba kolorektaliniu vėžiu. Storosios žarnos sienelė sudaryta iš nuolat atsinaujinančių ląstelių. Kartais šios ląstelės auga pernelyg greitai, suformuodamos ląstelių darinį, dar vadinamą storosios žarnos polipu (kartais jis vadinamas adenoma). Polipai nėra storosios žarnos vėžiniai dariniai (paprastai jie yra gėrybiniai), bet per keletą metų gali supiktybėti. Piktybinis auglys – tai toks auglys, kai vėžinės ląstelės geba išplisti už pirminės lokalizacijos ribų į kitas kūno dalis. Kai vėžys pradeda vystytis, paprastai kelias savaites ar mėnesius, o kai kuriais atvejais ir ilgiau, nepasireiškia jokie simptomai. Vėliau, vėžiui progresuojant, pasireiškia tokie pirminiai simptomai kaip kraujavimas iš tiesiosios žarnos (kraujuojama iš išeinamosios angos), tuštinimosi ypatumų pokyčiai (pvz., žmogus ilgą laiką viduriuoja) ir mažakraujystė, kuri gali sukelti nuovargį.

Storosios žarnos vėžiu gali susirgti tiek vyrai, tiek moterys. Europos Sąjungoje storosios žarnos vėžys yra trečias pagal paplitimą vėžinis susirgimas ir antra pagal dažnumą mirties nuo vėžio priežastis – 2012 m. diagnozuota daugiau kaip 345 000 naujų šio vėžio atvejų ir užregistruota apytikriai 150 000 mirties nuo jo atvejų. Per savo gyvenimą storosios žarnos vėžiu susirgs maždaug 1 iš 20 žmonių Europos Sąjungoje. Maždaug 8 iš 10 žmonių, kuriems diagnozuojamas storosios žarnos vėžys, yra vyresni kaip 60 metų. Nuo storosios žarnos vėžio mirs maždaug 5 iš 10 žmonių, kuriems diagnozuojama ši liga; mirties nuo šio vėžio rizika yra mažesnė, kai vėžys diagnozuojamas atliekant atrankinę patikrą.