Profilaktiškai pasitikrinti dėl storosios žarnos vėžio rekomenduojama kaskart, kai jums siūloma tai padaryti, perskaičius pateiktą informacinę medžiagą ir gerai įvertinus galimą atrankinės patikros naudą ir žalą. Europos Sąjungoje vykdomos atrankinės patikros programos skiriasi pagal žmonių, kuriems siūloma atlikti tyrimą, amžiaus grupes ir pagal intervalus tarp siūlymų atlikti tokį tyrimą, atsižvelgiant į kiekvienai šaliai tenkančią naštą dėl sergamumo storosios žarnos vėžiu, vietos išteklius ir taikomą profilaktinio tyrimo metodą. Pagal daugumą programų profilaktiškai išsitirti dėl storosios žarnos vėžio vyrams ir moterims siūloma nuo 50–60 metų, o vėliau kas dvejus metus, jeigu atrankinės patikros tikslais atliekamas brantmedžio rūgšties reakcija paremtas išmatų slapto kraujavimo tyrimas (ISKT) arba imunochemine reakcija paremtas išmatų tyrimas (IRPIT), arba kas 10 ar daugiau metų, jeigu atliekama kolonoskopija arba lanksčioji sigmoidoskopija. Pagal daugumą programų siūlymai pasitikrinti siunčiami iki 70–75 metų. Jeigu turite klausimų, aptarkite juos su savo gydytoju arba sveikatos priežiūros paslaugų teikėju.
- Kas yra storosios žarnos vėžys?
- Kas yra atrankinė patikra dėl storosios žarnos vėžio?
- Kada turėčiau profilaktiškai pasitikrinti dėl storosios žarnos vėžio?
- Ar geriau atlikti brantmedžio rūgšties reakcija paremtą išmatų slapto kraujavimo tyrimą (ISKT), ar imunochemine reakcija paremtą išmatų tyrimą (IRPIT)?
- Mano paskutinio profilaktinio tyrimo rezultatai buvo be nukrypimų nuo normos; kodėl man reikėtų vėl profilaktiškai pasitikrinti?
- Kokia tikimybė, kad per atrankinę patikrą nepavyks aptikti storosios žarnos vėžio?
- Ar man gali išsivystyti storosios žarnos vėžys, jeigu profilaktinės apžiūros rezultatai buvo be nukrypimų nuo normos?
- Kas nutiks, jei mano tyrimo rezultatai bus su nukrypimais nuo normos?
- Ar atrankinė patikra dėl storosios žarnos vėžio kenkia sveikatai arba kelia kitokią riziką?