Europos Sąjungoje krūties vėžys yra labiausiai paplitęs vėžinis susirgimas ir dažniausia mirties nuo vėžio priežastis tarp moterų – kasmet diagnozuojama maždaug 365 000 naujų šio vėžio atvejų ir užregistruojama apytikriai 91 000 mirties nuo jo atvejų. Krūties vėžys – tai ne viena liga; yra kelios skirtingos krūties vėžio rūšys. Europos Sąjungoje maždaug 1 moteriai iš 10 kada nors gyvenime diagnozuojamas krūties vėžys; dažniausiai tokia diagnozė nustatoma vidutinio ir vyresnio amžiaus moterims, bet jaunesnės moterys taip pat gali susirgti krūties vėžiu. Vyrai retai serga krūties vėžiu.

Be gumbo ar krūties audinio sustorėjimo, krūties vėžys retai kada sukelia kitus simptomus (nors dauguma atvejų gumbas krūtyje nėra vėžinis darinys). Kai krūties vėžys nustatomas ankstyvoje stadijoje, jį galima išgydyti iki jam išplintant į kitas kūno dalis. Apčiuopusios gumbą krūtyje, bet kokio amžiaus moterys turėtų pasikonsultuoti su savo gydytoju arba sveikatos priežiūros paslaugų teikėju.

Tikimybė išgyventi diagnozavus krūties vėžį labai priklauso nuo vėžio rūšies ir nuo to, kiek jis yra progresavęs aptikimo metu. Jeigu vėžys aptinkamas ankstyvojoje stadijoje, didelė tikimybė, kad gydymas bus sėkmingas. Atliekant profilaktinį tyrimą dėl krūties vėžio, vėžį galima aptikti ankstyvojoje stadijoje ir taip padidinti tikimybę, kad žmogus išgyvens. Europos Sąjungoje miršta tik 1 iš 4 moterų, kurioms diagnozuojamas krūties vėžys. Tyrimų duomenimis, moterims, kurių krūties vėžys aptinkamas per atrankinę patikrą, kyla mažesnė mirties nuo krūties vėžio rizika. Reguliariai profilaktiškai tikrinantis dėl krūties vėžio galima išvengti maždaug 4 iš 10 mirties nuo krūties vėžio atvejų, kurie nustatomi per atrankinę patikrą. Esant daugiau žinių ir geresniam gydymui pacientams nuolat daugėja galimybių išgyventi.