Atrankinė patikra dėl gimdos kaklelio vėžio iš tikrųjų nėra tyrimas dėl vėžio. Tai yra būdas užkirsti kelią vėžiui aptinkant ir gydant anomalijas, kurios, jeigu būtų negydomos, galėtų išsivystyti į gimdos kaklelio vėžį. Invazinio gimdos kaklelio rizika moterims, kurios nuolat dalyvauja gerai parengtose programose, kuriose atliekamas kuris nors vienas iš dviejų rekomenduojamų profilaktinių tyrimų, yra iki 90 proc. mažesnė. Kitaip tariant, 9 iš 10 atvejų invazinio vėžio galima išvengti vykdant atrankinę patikrą dėl gimdos kaklelio vėžio. Jeigu profilaktiškai tikrinsitės, jūsų rizika mirti nuo gimdos kaklelio vėžio bus gerokai mažesnė, bet, kaip ir kitų atrankinės patikros metodų atveju, profilaktiškai tikrinant dėl gimdos kaklelio vėžio galima nepastebėti kai kurių anomalijų, vis tiek galinčių sukelti vėžį.

Atrankinei patikrai dėl gimdos kaklelio vėžio rekomenduojami du skirtingi tyrimai. Atliekant seniausią ir plačiausiai naudojamą tyrimą (citologinį ar tepinėlio (angl. Papanicolaou, Pap) tyrimą) nuo gimdos kaklelio paviršiaus paimamas ląstelių mėginys, kuris siunčiamas mikroskopiniam tyrimui į laboratoriją. Atliekant naujesnį tyrimą, kuris naudojamas kai kuriose atrankinės patikros programose, tikrinama dėl žmogaus papilomos viruso (ŽPV), nes beveik visais atvejais gimdos kaklelio vėžiu susergama dėl lėtinės ŽPV infekcijos. Atlikti abiejų tyrimų nerekomenduojama, nebent vieno tyrimo (tepinėlio ar ŽPV tyrimo) rezultatai būtų teigiami. Tokiu atveju kitą tyrimą galima atlikti siekiant patikrinti pirmojo tyrimo rezultatus prieš atliekant ginekologinę apžiūrą.