Gimdos kaklelio vėžys vystosi moters gimdos kaklelyje – gimdos susiaurėjime, per kurį iš makšties patenkama į gimdą. Priešingai nei kiti vėžiniai susirgimai, kurie daugiausia diagnozuojami vyresnio amžiaus žmonėms, beveik pusė gimdos kaklelio vėžio atvejų nustatoma 35–55 metų moterims, kai daugelis jų aktyviai siekia profesinių aukštumų ir rūpinasi savo šeima. Dabartinėse (28) Europos Sąjungos valstybėse narėse 2012 m. buvo nustatyta apytikriai 34 000 naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų ir užregistruota per 13 000 mirties nuo šio vėžio atvejų. Gimdos kaklelio vėžio rodikliai itin dideli daugelyje rytinių ir pietinių valstybių, kurios prisijungė prie Europos Sąjungos po 2003 m.: Rumunijoje ir Lietuvoje užregistruojama atitinkamai maždaug 10 ir 7 kartus daugiau mirties nuo gimdos kaklelio vėžio atvejų nei Suomijoje ir Maltoje – ES valstybėse, kuriose šie rodikliai yra mažiausi. Šiuos didžiulius skirtumus lemia visų pirma tai, kad daugelyje šalių, kurios neseniai tapo Europos Sąjungos narėmis, nevykdomos arba netinkamai vykdomos gerai parengtos atrankinės patikros dėl gimdos kaklelio vėžio programos.

Beveik visais atvejais gimdos kaklelio vėžį sukelia žmogaus papildomos virusas (ŽPV). ŽPV yra labai paplitęs virusas, kuris paprastai plinta per lytinius santykius. Ankstyvosiose stadijose gimdos kaklelio vėžys paprastai nesukelia jokių simptomų. Tarp dažniausių gimdos kaklelio vėžio simptomų – neįprastas kraujavimas iš makšties, kuris gali prasidėti po lytinių santykių, tarp reguliarių menstruacijų arba po menopauzės.

Neįprastas kraujavimas dar nereiškia, kad tikrai sergate gimdos kaklelio vėžiu, bet jūsų gydytojas turėtų kuo greičiau ištirti jūsų gimdos kaklelį. Jeigu jūsų gydytojas nuspręstų, kad tai gali būti gimdos kaklelio vėžys, jis turėtų nusiųsti jus pas specialistą.

Jeigu gimdos kaklelio vėžys diagnozuojamas ankstyvojoje stadijoje, paprastai jį galima veiksmingai išgydyti chirurginiu būdu.