Jei įmanoma, reikėtų vengti vartoti pakaitinės hormonų terapijos vaistus arba vartoti jų mažiau. 

Moterys, kurioms pasireiškia sunkūs menopauzės simptomai, gali su savo gydytoju aptarti galimybę vartoti pakaitinės hormonų terapijos vaistus. Vartojant pakaitinės hormonų terapijos vaistus didėja krūties, gimdos gleivinės ir kiaušidžių vėžio, taip pat kelių nevėžinių neigiamų pasekmių sveikatai rizika. Vėžio rizikos ypatumai priklauso nuo vartojamų pakaitinės hormonų terapijos vaistų rūšies (ar tai tik estrogenų, ar sudėtiniai estrogenų ir progestogenų preparatai) ir nuo to, ar moteriai pašalinta gimda (atlikta histerektomija), ar ne. Atlikus tyrimus nustatyta, kad su sudėtine estrogenų ir progestogenų terapija nuo menopauzės simptomų siejama krūties vėžio rizika padidėja praėjus keleriems metams po gydymo ir išlieka didesnė ne mažiau kaip penkerius metus po estrogenų ir progestogenų terapijos nutraukimo, nors ši rizika pradeda mažėti netrukus po to, kai gydymas nutraukiamas. Taigi, jei pakaitinė hormonų terapija pradedama, gydymą reikėtų tęsti kuo trumpiau ir reikėtų vartoti kuo mažesnes vaistų dozes, kurių pakanka menopauzės simptomams kontroliuoti. Prieš pradedant gydymą, reikėtų terapiją išsamiai aptarti su gydytoju.